Apie atvertą širdį

Labas rytas, Šeštadieni,

pamenu, kažkada sakydavau, kad neturiu autoritetų ar Mokytojų. "Visi jie žmonės, tokie pat, kap aš, su žmogiškom silpnybėm, ribotu žinojimu," -pratęsdavau savo mintis.Koks kvailas vaikiškas naivumas - dabar galvoju aš. Ir šiek tiek pasipūtimo.

 Žinoma, jie tokie pat žmonės. Bet jie yra ir Mokytojai. Mokytojais mūsų gyvenimuose yra visi. Mes turime galimybę mokytis kiekvienoje akimirkoje. Jei erzina žmogus ar skaudina - padėkok jam už tai. Jis elgiasi, kaip elgiasi - tai jo daržas. O štai kaip aš reguoju - priklauso tik nuo manęs. Gebėjimas pamatyti, priimti, tyrinėti, transformuoti. Kiek daug iš tikro mūsų galioje!

Šiandien pagalvojau apie savo Mokytojus. Kiekviename žmoguje, gyvūne, įvykyje, reiškinyje matau potencialų mokytoją. Bet būna Mokytojai iš didžiosios raidės. Tie, kurių pėdsakuose norisi pasišildyti pėdas. Jų vienas žodis ar metafora gali atverti gausybę langų, apie kurių egzistavimą net neįsivaizduojam.

Ar pagalvojot, kokia galinga yra tiksli metafora?Vakar klausiau Ram Dass. Jis pasakė: "aš pasakysiu tau, kad tu iš tikro turi tikėtis, kad tavo širdis atsivers ir užsivers, kaip akardeonas. Kai ji užsidarys, ji vėl atsidarys, ir kai atsidarys, ji vėl, tikriausiai, užsidarys. Todėl, kad už atsivėrimų ir užsivėrimų, esame mes. Ir vietoj to, kad dramatizuotum dėl užvertos ar atvertos širdies, tiesiog leisk jai būti gyvenimo proceso dalimi. Nes man labai aišku, kad šešėlis yra geriausias mokytojas, kaip tapti šviesa".

Jo šiuos žodžius klausiau ir klausiau, o mano širdies akardeonas grojo nuostabias melodijas. Taip gera žinoti, kad normalu tikėtis, jog ji gali užsiverti. Ir kaip ramu, kai žinom, kad ji ir vėl atsivers. Mūsų širdis kaip akardeonas. Tam tikros situacijos jas užveria. Tai normalu. Tai gyvenimas. Bet jos atsiveria ir vėl. Priimkime tai ir griežkime unikalią savo muziką su kiekvienu nauju atsivėrimu ir užsivėrimu."